13 MLN. € IR VISKAS APLEISTA?! 😳 | Motociklais į Juodkalniją #2

🏍️ MOTOCIKLAIS IŠ LIETUVOS Į JUODKALNIJĄ – 2 SERIJA! Kelionė tęsiasi! Šį kartą judame iš Vengrijos Juodkalnijos link – vis arčiau kalnų, serpantinų ir tikro Balkanų vaibo. Šioje serijoje laukia: 🏔️ įspūdingi kalnų keliai 🐑 avys ir netikėti susitikimai kelyje 🏍️ kelionė motociklais per Balkanus 🌊 apleistas vandens parkas, į kurį buvo investuota apie 13 MILIJONŲ EURŲ 🇲🇪 ir pagaliau – JUODKALNIJA! Tokios kelionės ir yra geriausios, kai nežinai, kas laukia už kito posūkio. 😄 Jeigu patinka motociklai, kelionės, Balkanai ir nuotykiai – spausk 👍, PRENUMERUOK kanalą ir parašyk komentaruose, ar pats leistumeisi į tokią kelionę! „Vandens parkas nyksta, buvusios vandens pramogų vietos savininkai teigia, kad savivaldybė juos ignoruoja.“ Aquaterra Solutions“, investuotoja ir virš Budvos esančio vandens parko nuomininkė, paragino savivaldybę per dešimt dienų skubiai surengti susitikimą, suteikti bendrovei netrukdomą patekimą į kompleksą, kad būtų galima užtikrinti jo apsaugą ir įvertinti žalą, taip pat paprašė patvirtinti, kad savivaldybė yra pasirengusi vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir imtis priemonių, užkertančių kelią tolesniam komplekso nykimui. Tai nurodoma bendrovės laiške, kurį ji pateikė leidiniui „Vijesti“. 2014 m. gruodžio 24 d. Budvos savivaldybė su bendrove „Aquaterra Solutions“ sudarė ilgalaikės nekilnojamojo turto nuomos sutartį dėl vandens parko statybos ant Topliš kalvos. Metinė keturių hektarų savivaldybei priklausančios žemės nuomos kaina siekė 255 tūkst. eurų. Per pastaruosius metus „Aquaterra Solutions“ savivaldybei nesumokėjo nė cento už žemės komplekso nuomą. Ilgametė problema su nuomininku pasiekė kulminaciją, kai savivaldybė nusprendė išieškoti 215 tūkst. eurų nuomos mokestį už 2019 metus, kurio pagrįstumą patvirtino įsiteisėjęs Apeliacinio teismo sprendimas, parduodant vandens parko turtą, t. y. jo inventorių. Likusią skolą, kuri už pastaruosius ketverius metus susikaupė iki beveik milijono eurų, savivaldybė nusprendė iš nuomininko išieškoti teismine tvarka. Budvos savivaldybės Turto apsaugos sekretoriatas dar praėjusių metų vasario pradžioje pateikė Komerciniam teismui ieškinį dėl sutarties su „Aquaterra Solutions“ nutraukimo, reikalaudamas, kad vietos valdžia perimtų visus Topliš kalvos sklype pastatytus objektus. Taip, čia labai informatyvi straipsnio dalis. Trumpai išverčiu ir paaiškinu esmę lietuviškai. Turto pardavimas neįvyko, nes „Aquaterra Solutions“ teisininkai paprašė nušalinti antstolį Darko Rajković. Jis 2025 m. vasarį buvo atlikęs viso „Aquapark Budva“ komplekso turto vertinimą – tuomet jis įvertintas vos 648 000 eurų. Parkas neveikė pastaruosius du sezonus, jo būklė labai prasta, o įranga toliau genda. „Aquaterra Solutions“ teigia, kad į viešumą kreipėsi todėl, jog Budvos savivaldybė kelis mėnesius su jais praktiškai nebendravo. Bendrovė nurodo, kad pagal 2014 m. gruodžio 24 d. ilgalaikės nuomos sutartį nuo 2025 m. lapkričio ne kartą oficialiai prašė susitikimo su Budvos savivaldybės vadovu. Jie norėjo tartis dėl teritorijos apsaugos, remonto darbų ir galimo vandens parko atidarymo iš naujo. Pasak bendrovės, atsakymo jie negavo. Tuo metu parke įvyko daug vandalizmo atvejų, dėl kurių padaryta nemaža materialinė žala. Bendrovė taip pat teigia, kad kuo ilgiau parkas stovi nenaudojamas, tuo labiau krenta visos investicijos vertė. Čia yra ypač įdomūs skaičiai: „Aquaterra Solutions“ teigia į projektą investavusi daugiau kaip 13 mln. eurų nuosavų ir skolintų lėšų. Į tai įėjo projektavimas, teritorijos paruošimas, įrangos pirkimas ir administracinės procedūros. Be to, bendrovė teigia į Budvos savivaldybės biudžetą sumokėjusi daugiau kaip 2,5 mln. eurų. Taigi gaunasi labai ryškus kontrastas: 13 000 000 € investuota → 648 000 € įvertintas komplekso turtas 2025 m. Tai reiškia, kad antstolio nustatyta vertė sudarė tik apie 5 % deklaruojamos pradinės investicijos. Tiesa, šių skaičių negalima tiesiogiai laikyti 95 % investicijos „praradimu“: 13 mln. € apima ne tik vėliau realizuojamą įrangą ar kitą turtą, bet ir projektavimo, statybos/paruošimo, administracines bei kitas išlaidas. Dar viena svarbi detalė – kompanija remiasi 2026 m. vasario Juodkalnijos Apeliacinio teismo praktika, kuri, jų teigimu, patvirtina, kad valstybės institucijų atsakomybė turi būti nagrinėjama tais atvejais, kai institucijų neveikimas investuotojui sukelia žalą. Todėl „Aquaterra Solutions“ perspėja galinti reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų kompensacijos.