Pagiriai 400 m. 9 serija

9 serija KUNIGAI, KILĘ IŠ PAGIRIŲ PARAPIJOS Mogiliavo arkivyskupas Aleksandras Kazimieras Gintautas–Deltuviškis. II dalis Jis gimė Antano ir Kotrynos Gintautų šeimoje 1821 m. vasario 26 d. (Kovo 10) Žilionių km., prie Vaiškonių, Pagirių parapijoje, Kauno gubernijoje. Jis buvo kilęs iš garbingos ir senos bajorų giminės. Pradžios mokslus ėjo namuose, keturis metus mokėsi Kėdainių gimnazijoje ( Schola Nobilium). Kėdainių gimnaziją XIX a. baigė ir dar vienas būsimas Mogiliavo arkivyskupas – Simonas Martynas Kozlovskis (1819–1899), valdęs šią arkivyskupiją iškart po A. K. Gintauto-Deltuviškio mirties. Nuo 1839 iki 1845 m. studijavo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje, kur įgijo bakalauro laipsnį.1845 m. birželio 9 d. Vilniaus arkivyskupijos administratoriaus, Trakų sufragano, vyskupo Jono Civinskio įšventintas kunigu. 1845 paskirtas vikaru į Ukmergę.1849 m. gruodžio 1 d. paskirtas Joniškio klebonu. 1855 m. spalio pradžioje kun. Aleksandras paskirtas Gardino buvusios bernardinų bažnyčios parapijos klebonu. 1861 m. spalio 7 d. paskirtas dekanu. 1864 m. rugsėjo 10 d. nominuotas Balstogės arkidiakonu, kuriuo tarnavo iki 1870 m. spalio 31 d. Nuo 1864 m. Vilniaus kapitulos garbės kanauninkas ir Seinų katedros kapitulos garbės kanauninku. Gintauto bibliotekoje buvo 3000 knygų, keletas rankraščių ir taip pat kolekcija įvairių Lenkijos karalių nuo Žygimanto Senojo ir Stanislovo Augusto Poniatovskio dokumentų. Didžiąją dalį bibliotekos sudarė senovinės knygos. Gintauto paveikslų galerijoje buvo 80 dailės drobių. Didžioji dalis paveikslų, nutapyti senųjų žymių dailininkų. Gintauto paveikslų rinkiniu žavėjosi dailininkas Napoleonas Orda. 1870 m. už atsisakymą paklusti vyriausybei dėl papildomose katalikų apeigose vietoje lenkų kalbos vartoti rusų kalbą bei sakyti pamokslus rusiškai buvo nušalintas 2 metams nuo kunigiškųjų pareigų. 1872m. vasario 11(23) d popiežiaus Pijaus IX paskirtas Plocko vyskupijos tituliniu sufraganu. Po paskyrimo apsigyveno Plocke ( dab. Lenkija). 1872 m. rugpjūčio 6(18) d. Rusijos imperatoriui Aleksandrui II pritarus popiežiaus įsakymui Sankt Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčioje Mogiliovo arkivyskupas Antoni Fialkovskis, kun. Aleksandrą pašventino tituliniu vyskupu. Nuo 1876 m. jis Plocko vyskupijos apaštalinis administratorius, 1882-1883 m. Mogiliavo arkivyskupijos koadjutorius. 1883 m. kovo (3) 15 d. popiežiaus Leonas XIII paskyrė Mogiliavo (dab. Baltarusija) arkivyskupu, visų Rusijos imperijos katalikiškų bažnyčių metropolitu. Jo intronizacija įvyko 1883 m. gegužės 1 (13) d. Sankt Peterburge. Mirė iš 13 į 14 (26) naktį 1889 metų rugpjūtyje Dudergofe ( dab. Sankt Peterburgas, Rusija) nuo „pūlinio pilvo srityje”. Palaidotas Švč. Mergelės Marijos aplankymo bažnyčios kriptoje Sankt Peterburgo Viborgo Romos katalikų kapinėse. Kapas neišliko. Komunistinė valdžia bažnyčią uždarė tik 1938 m., stalininio teroro įkarštyje. Jos kunigas Janukovičius, buvo sušaudytas. Kapinės buvo sunaikintos kitais metais. Kai kurių ten palaidotų žymių asmenybių palaikai buvo perkelti į Aleksandro Nevskio lauros kapines ir į Ėmimo į dangų kapines (dabar Šiaurinės kapinės). Bažnyčia buvo paversta bulvių saugykla, vėliau – farmacijos gamyklos dirbtuvėmis. Katalikams teisė susigrąžinti apgriuvusią bažnyčią buvo suteikta 2002 m. Pastato restauravimas buvo finansuojamas privačių aukų, o pirmosios mišios buvo aukojamos 2005 m. Už nuopelnus Rusijos imperijai apdovanotas Šv. Onos 1-ojo laipsnio ordinu, Šv. Stanislovo 1-ojo laipsnio ordinu, Šv. Vladimiro 3-ojo laipsnio ordinu, Šv. Onos 2-ojo laipsnio ordinu, Šv. Stanislovo 1-ojo laipsnio ordinu. Arkivyskupas buvo laikomas nusipelniusių pamokslininku. Jo sakomi pamokslai Šv. Kotrynos bažnyčioje ir prie konsistorijos esančioje bažnyčioje traukė daugelį klausytojų. Jis daug dirbo labdaros srityje. PASIPRIEŠINIMAS ISTORINĖS ATMINTIES TRYNIMUI VASTUPANU AJALOOLISE MÄLU KUSTUTAMISELE PRETESTĪBA VĒSTURISKĀS ATMIŅAS DZĒŠANAI RESISTANCE TO THE ERASE OF HISTORICAL MEMORY RÉSISTANCE À L'EFFACEMENT DE LA MÉMOIRE HISTORIQUE RESISTENCIA AL BORRADO DE LA MEMORIA HISTÓRICA ОПІР ДЛЯ СЦІРЭННЯ ГІСТАРЫЧНАЙ ПАМЯЦІ OPÓR PRZECIWKO WYMAZYWANIU PAMIĘCI HISTORYCZNEJ СОПРОТИВЛЕНИЕ СТИРАНИЮ ИСТОРИЧЕСКОЙ ПАМЯТИ Filmo kūrėjas, operatorius, režisierius ir montuotojas Robertas Skrinskas 2026-08-11