Wulfis Music: Galvoje

[1 posmas] Mes bėgam nuo savęs, nors niekas mūsų nesiveja, Kuriam istorijas, kurių niekas neparašė. Naktim galvojam: „O kas, jeigu nutiks?“ Ir bijom to, kas dar net neprasidėjo. Vienas žodis tampa ištisu sakiniu, Vienas žvilgsnis — tūkstančiu prasmių. Mes skaitom tarp eilučių, kurių ten nėra, Ir patys sau pastatom sienas iš baimės. [Priešpriedainis] Gal nieko nėra, gal nieko neįvyks, Gal visa audra tik mūsų galvoj gyvens. Bet mes jau bėgam, nors niekas nesiveja, Nes kartais protas meluoja taip įtikinamai. [Priedainis] Mes pergyvenam dėl to, ko nėra, Dėl rytojaus, kuris dar neatėjo. Kuriam scenarijus savo galvose Ir kenčiam už tai, ko niekas nepadarė. Mes bėgam nuo savęs, nuo tylos viduje, Nuo minčių, kurios garsesnės už pasaulį. Gal reikėjo tiesiog sustot akimirkai Ir suprast — ne viskas, ką galvojam, yra tiesa. [2 posmas] „O jeigu jis pasikeis?“ — „O jeigu išeis?“ „O jeigu nepavyks?“ — „O jeigu per vėlu?“ Kiek daug gyvenimų mes nugyvenam mintyse, Kol tikrasis stovi ir laukia už durų. Mes kuriam problemas iš mažų dalykų, Pridedam spalvų ten, kur buvo tik pilka. Vieną abejonę paverčiam katastrofa, Ir patys save nuteisiam dar jai neprasidėjus. [Priešpriedainis] Gal nieko nėra, gal nieko neįvyks, Gal visa audra tik mūsų galvoj gyvens. Bet mes jau bėgam, nors niekas nesiveja, Nes kartais protas meluoja taip įtikinamai. [Priedainis] Mes pergyvenam dėl to, ko nėra, Dėl rytojaus, kuris dar neatėjo. Kuriam scenarijus savo galvose Ir kenčiam už tai, ko niekas nepadarė. Mes bėgam nuo savęs, nuo tylos viduje, Nuo minčių, kurios garsesnės už pasaulį. Gal reikėjo tiesiog sustot akimirkai Ir suprast — ne viskas, ką galvojam, yra tiesa. [Tiltas] Paleisk tą „o kas, jeigu...“ Paleisk tai, ko dar nėra. Neleisk savo galvai Pavogt šios dienos. Ne kiekviena tyla reiškia pabaigą, Ne kiekvienas žvilgsnis slepia melą. Kartais žmogus tiesiog tyli, O mes iš tylos sukuriam pragarą. [Paskutinis priedainis] Mes pergyvenom dėl to, ko nėra, Dėl šešėlių, kuriuos patys sukūrėm. Tiek daug naktų praleidom bijodami, Kol gyvenimas tyliai ėjo pro šalį. Mes bėgom nuo savęs, kol pavargom bėgt, Kol supratom — nėra kur pasislėpti. Gal laisvė prasideda nuo vieno sakinio: „Aš nežinau, kas bus — ir man nereikia žinoti.“ [Outro] Gal nieko nėra... Gal nieko neįvyks... Gal šį vakarą Tiesiog pabūkim tyloj. Ir pirmą kartą Nebandykim jos užpildyti Mintimis.