☆ KUR GI TU MYLIMA ☆

☆ KUR GI TU MYLIMA ☆ Kur gi tu, mylima, kur man tave rasti? Kai net širdis pavargo tikėt… Bet aš klumpu prie tylos, kai pasaulis nutyla, Šaukiu tave ,ne balsu, o širdimi. Kur gi tu, mylimoji, kai siela klajoja, Kai tylumoj net žvaigždės nedrįsta kalbėt? Ieškau tavęs tyliai tarp sapnų ir šešėlių. Tarp to kas liko ir ką dar galim turėt. Kur gi tu, mylima, kur man tave rasti? Ar giliai sapnuose, ar sielos gelmėj? Aš klumpu prie tylos ir žodžiai išnyksta Šaukiu tave ne balsu,o širdim. Tu – lyg šešėlis ant vandens paviršiaus, Kai tik prisiliečiu – išsisklaidai. Kiek naktų aš laužiau laiką, kad tave sutikčiau, Bet tu kaskart į kitą krantą nueini. Kur gi tu, mylima, kur man tave rasti? Ar giliai sapnuose, ar sielos gelmėj? Aš klumpu prie tylos ir žodžiai išnyksta Šaukiu tave ne balsu,o širdim. Ir jeigu niekada tavęs nerasiu,vis tiek keliausiu. Per audras, per lietų,per tuščias stotis. Nes tu daugiau,nei paprastas troškimas. Tu - kryptis dėl kurios vis dar plaka širdis. Kur gi tu, mylima, kur man tave rasti? Kai net širdis pavargo tikėt… Bet aš klumpu prie tylos, kai pasaulis nutyla, Šaukiu tave ,ne balsu, o širdimi. Tekstas, INDRĖ ELE 2025.07.12 © INDRĖ ELE , 2025. Visos teisės saugomos