IŠLAUKSIU TO MOMENTO ❣️ Renalda Mačiulskienė kūryba

IŠLAUKSIU TO MOMENTO❣️ Ir tą akimirką pasibeldė Mūza, Kuri rėkte rėkė: Aš išlauksiu to momento – Būti su tavim. Ir nesvarbu, kokiais keliais važiuosim, Koks oras mus lydės. Pasigrožėt gamta visur sustosim, Kai gražios vietos kvies. Aš išlauksiu to momento, Kai vėl keliausime kartu. Tegul keliai mus neša ten, Kur dar nė karto nebuvom abu. Aš išlauksiu to momento, Kai tavo ranką vėl paliesiu. Ir jeigu lietūs mus užklups – Po vienu debesiu stovėsiu. ❤️ Gal pilys mūsų lauks ant kalno, Gal upė vingiuos pakely. Gal vėjas plaukus mums išdraikys, O saulė slėpsis debesy. Sustosim ten, kur akys lieps sustoti, Kur norėsis kadrą pasivyt. Ir kam iš anksto viską suplanuoti, Jei gera tiesiog drauge būt? Aš išlauksiu to momento, Kai vėl keliausime kartu. Tegul keliai mus neša ten, Kur dar nė karto nebuvom abu. Aš išlauksiu to momento, Kai tavo ranką vėl paliesiu. Ir jeigu lietūs mus užklups – Po vienu debesiu stovėsiu. Man nereikia ypatingos priežasties, Nei tolimo, nei didelio kelio. Kartais laimei užtenka tiek – Kad tu sėdėtum šalia. Kad ratai suktų kilometrus, Kad už langų skubėtų laukai, O aš slapčia pagalvočiau: „Va šito laukiau taip ilgai...“ Aš išlaukiau to momento – Štai mes važiuojame kartu. Ir nesvarbu, kur kelias baigsis, Kol tavo šypseną regiu. Tegul lietus, tegul ir vėjas, Tegul saulė leidžias vakarop. Man gražiausia ne pati kelionė – Man gražiausia, kad joje esi tu. ❤️ IŠLAUKSIU TO MOMENTO ❤️🚗 Daina apie laukimą tos akimirkos, kai vėl galima leistis į kelią dviese. Kai nebesvarbu, kur nuves kelias, ar švies saulė, ar užklups lietus. Svarbiausia – žmogus, sėdintis šalia. Kartais gražiausia kelionės vieta nėra pažymėta jokiame žemėlapyje. Ji atsiranda ten, kur sustojame pasigrožėti gamta, pasikalbėti, nusišypsoti ir tiesiog pabūti kartu. Man gražiausia ne pati kelionė – man gražiausia, kad joje esi tu. ❤️ ✍️ Žodžiai – Renalda Mačiulskienė (RENAPOEZIJA PLAŠTAKĖ) 🎵 Muzika ir atlikimas – sukurta naudojant Suno AI