Prie sidabrinio upelio. Romansų valanda su RATILIO. Vilnius 2025 10 08

1. Prie sidabrinio upelio, Ant gelsvų pieskelių : jIlgai jilgai aš jieškojau Mergełės pėdelių. : 2. Aš pėdelių nesuradau Ir jų tį nebuvo, : Ciktai toli toli toli Varpai suskambėjo. : 3. Aš užsėdau grait ant žirgo, Žirgas graitai bėgo, : Palei bažnyčios šventorių Žirgelis sustojo. : 4. Aš nusėdau grait nuo žirgo, Ten stovėj pulkelis, – : Žiūriu – mano mergužėłė, Maino jau žiedeliai. : 5. Aš priklaupiau prie altoriaus Ir karštai meldžiausi: : Duok, Dievuli, jai daugiau laimės, O man jaunam mircie. : Agotė Žuraulienė (Saulevičiūtė), g. 1916 m. Margionių k., Kabelių parapija, gyv. Druskininkuose. Įrašė Z. Puteikienė 1979 m. Melodiją šifravo Živilė Ramoškaitė 2004 m. Tarmė tikslino Teresė Pučinskaitė 2025 m. Saugoma LTR 5024(88), LTRF mg. 2204(44). LLDK M (romansas). Korzonaitė Edita, Ramoškaitė Živilė (2005). Gili gili upelė. Agotės Žuraulienės atliktų tautosakos kūrinių rinktinė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Nr. 199, psl. 240–241. Dainų tekstai ir natos https://docs.google.com/document/d/1a... Spalio mėnesį susitikome praleisti vakarą romansų skambesyje! Romansai – tai melodramatiškos, sentimentalios, tragiškos dainos apie nelaimingą meilę, mirtį, ilgesį ar svajones, Lietuvoje pradėjusios plisti XX amžiaus pradžioje. Tačiau jos ir šiandien leidžia pabūti ypač jausmingiems ir teatrališkiems, o kartais ir švelniai pasaldinti vėsius rudens vakarus. Šią valandą išgirdome Sigutės istoriją, sužinojome, ką reiškia turėti dvi širdis, pasisupome ant jūros bangų ir netgi sutikome vaiduoklį! Renginio skelbimas   / 1879813535932548