Nomeda Marčėnaitė - susikurti Rojų žemėje

“Aš numirsiu, bet mano meilė nemirs.” Kodėl žmonėms taip sunku suvokti savo laikinumą? Kodėl geriau žinome Fridos Kahlo biografiją nei savo močiutės? Kaip išmokti priimti artimuosius tokius, kokie jie yra, ir savo patirtis paversti ne nuoskaudomis ar pretenzijomis pasauliui, o išmintimi, nuolankumu ir dėkingumu? Apie tai kalba Nomeda Marčėnaitė, akcentuodama ne mirtį, o tai, kad žmogus gyveno. „Mirties mes nenugalėsim, mes tiesiog galim šypsotis, kai tai atsitiks.“ Nomeda taip pat dalijasi asmenine patirtimi apie mamos išėjimą, apie tai, kodėl svarbu nuo vaikų neslėpti mirties ir sunkių gyvenimo patirčių, o leisti jiems pažinti ir suprasti gyvenimą tokį, koks jis yra. Kalba ir apie tai, kaip svarbu prisiminti savo protėvius. Žinoti ne tik jų vardus, bet ką jie mėgo ir kas juos džiugino. Išgirskite gyvą ir įkvepiantį pokalbį su Nomeda Marčėnaite, kviečiantį kitaip pažvelgti į mirtį.