Senas Šautuvas (Folk metal ballad)

Senas Šautuvas (Folk metal ballad) [Verse 1] Senas šautuvas guli po lova, Rūdys jau ėda jo plieninį kūną. Bet kai naktį paimu į rankas, Jis vėl šnabžda apie tuos laikus. Apie miškus, kuriuose mirė broliai, Apie ugnį, kuri dega iki šiol. Apie narsą, kuri nepalaužiama, Ir mirtį, kuri ateina tyloje. [Chorus] Senas šautuvas – liudininkas kraujo, Jis mena laisvės troškimą juodą. Kiekvienas šūvis – priesaika dievui, Kiekviena žaizda – Tėvynės vardu. [Verse 2] Jis gulėjo rankose jaunų vyrų, Kai sniegas raudonavo nuo kraujo. Jis girdėjo paskutinius žodžius, Kai brolis brolį laimino mirčiai. Dabar jis tylus, bet dar gyvas, Po metalu plaka sena širdis. Kai vėjas švilpia pro langą naktį, Girdžiu, kaip jis šaukia: „Kelkis!“ [Chorus] Senas šautuvas – liudininkas kraujo, Jis mena laisvės troškimą juodą. Kiekvienas šūvis – priesaika dievui, Kiekviena žaizda – Tėvynės vardu. [Verse 3] Aš nežinau, ar dar kada nors šaus, Ar liks tik atminimas ir rūdys. Bet kol jis guli šalia manęs, Žinau – laisvė dar nėra mirusi. Kai ateis diena, kai vėl prireiks, Aš paimsiu jį be baimės į rankas. Ir jei reikės – mirsiu su juo kartu, Kaip mirė tie, kurie nepasidavė. [Chorus] Senas šautuvas – liudininkas kraujo, Jis mena laisvės troškimą juodą. Kiekvienas šūvis – priesaika dievui, Kiekviena žaizda – Tėvynės vardu. „DoggasMuzik“ © 2026, autorius Andrej Žukovskij, licencijuota pagal CC BY-ND 4.0 licenciją.