Salomėja Nėris - Lakštingala negali nečiulbėt

Kai po šalnų pradės žydėt alyvos, Lakštingala negali nečiulbėti… Tegul griuvėsių akys dar negyvos, Te vieškeliai išmalti ir duobėti, Ir kvapas parako, lavonų Dar tebetvyro ant plikų dirvonų… Išlyginsim kelius, užsėsime laukus. Gimtasis židinys bus vėl jaukus. O aušros vasaros ankstyvos Mūs darbštumu turės stebėtis. Jau šalnos baigiasi. Žydės alyvos… Lakštingala negali nečiulbėti. © 2026 by Darius Guobis is licensed under CC BY 4.0