Algirdas - Kertukai Ir Verdenė 2

KERTUKAI IR VERDENĖ Hard Rock himnas Vidmantui Juroniui atminti Aštuoniasdešimt antrieji, senas Vilnius, Po pilku dangum gimė mūsų garsai. Mes buvom „Kentaurai“ – pusiau šio pasaulio, Pusiau ten, kur šaukė laisvi horizontai. Vidmantai, tu atėjai iš „Kertukų“ legendos, Su rokenrolu širdy ir akyse. Ir kai mūsų gitaros prabilo scenoje, Aš supratau – laisvė gyvena garse. Ir nors mus skyrė geležinės sienos, Muzika griovė jas mūsų širdyse. Tu man parodei, kad kelias nesibaigia, Kai paskutinis akordas nutyla tamsoje. Kertukai ir Verdenė! Mūsų širdyse gyvi! Per laiką, per audras, per tylą Mes vis dar grojam su Vidmantu kartu! Kertukai ir Verdenė! Laisvės ugnis neužges! Kol skamba mūsų gitaros, Tavo dvasia su mumis! Su mumis! Su mumis! Devyniasdešimtieji – jau kitokia Lietuva, „VERDENĖS“ scenoje vėl stojom abu. Turėjom savą studiją, savą muzikos erdvę, Ir laisvę, kurios laukėm tiek metų kartu. Tu buvai draugas, ne vien muzikantas, Tavo mintys vis toliau vedė mane. Aš klausiau: „Kam mums tos dvasinės knygos, Jei rokenrolas gyvena širdyje?“ Tu tikėjai, kad žmogus yra daugiau Negu scena, aplodismentai, daina. Ir po daugelio metų aš pats supratau – Muzika buvo pradžia, ne pabaiga. Kertukai ir Verdenė! Mūsų širdyse gyvi! Per laiką, per audras, per tylą Mes vis dar grojam kartu! Kertukai ir Verdenė! Laisvės ugnis neužges! Kol skamba mūsų gitaros, Tavo dvasia su mumis! Kai gruodžio naktį užgeso Vidmanto šviesa, Liko klausimai, kuriuos kalbėjom abu. Aš dar girdžiu mūsų ilgus pokalbius, Ir mintyse vėl su tavimi kalbu. Tu palikai man daugiau negu dainą, Daugiau negu sceną ir jaunystės laikus. Tu išmokei ieškoti atsakymų savyje, Ir tuo keliu aš einu toliau už mus. KERTUKAI IR VERDENĖ! MŪSŲ ŠIRDYSE GYVI! Per laiką, per audras, per tylą MES VIS DAR GROJAM KARTU! KERTUKAI IR VERDENĖ! LAISVĖS UGNIS NEUŽGES! Kol skamba mūsų gitaros, TAVO DVASIA SU MUMIS! Tu išėjai... bet muzika liko. Ir mes dar grojam už tave. Author and Singer: Algirdas Svaravičius algirdas.svaravicius@yahoo.com