Durbės Pelkės (Dark Folk Metal)

Durbės Pelkės (Dark Folk Metal) [Intro] Pelkės kvėpuoja rūku ir krauju… Žemaičių ugnis keliasi… Ordinų vėliavos juoduoja tolumoje… O kerštas jau laukia tyloje… [Verse 1] Iš pelkių ir miškų atėjo juoda ugnis, Žemaičiai veda savo įniršį. Livonijos ir Teutonų ordinas stovi kaip siena, Bet jų gretose jau bręsta išdavystė. Durbės pelkės laukia tyloje, Kur susitiko kerštas ir kryžius. Vienoje pusėje – plienas ir maldos, Kitoje – senieji dievai ir juodas kraujas. [Chorus] Durbės pelkės dega, Žemaičių kardas kyla aukštai! Ordinų eilės lūžta, Išdavystė atveria kelią. Durbės pelkės dega, Kraujas teka per dumblą – Mes esame ugnis iš pelkių, Mes esame mirtis kryžiui! [Verse 2] Kardai susiduria, šarvai skyla, Žemė geria raudoną upę. Prūsai ir kuršiai pasuka ietis, O žemaičių įniršis rėžia vis giliau. Kerštas skamba per mūšio triukšmą, Ordinų vėliavos krenta į dumblą. Ši diena rašoma krauju ir pelkėmis, Kai pagonių ugnis sudegina kryžių. [Chorus] Durbės pelkės dega, Žemaičių kardas kyla aukštai! Ordinų eilės lūžta, Išdavystė atveria kelią. Durbės pelkės dega, Kraujas teka per dumblą – Mes esame ugnis iš pelkių, Mes esame mirtis kryžiui! [Verse 3] Po mūšio tyla krenta ant pelkių, Dūmai kyla į pilką dangų. Ordinai palieka kraują ir gėdą, O žemaičiai stovi kaip juoda ugnis. Ši pergalė – ne tik ginklų triumfas, Bet ir keršto balsas iš senųjų dievų. Durbės pelkės prisimena tą dieną, Kai lietuvių ir žemaičių šešėlis uždengė ordiną. [Chorus] Durbės pelkės dega, Žemaičių kardas kyla aukštai! Ordinų eilės lūžta, Išdavystė atveria kelią. Durbės pelkės dega, Kraujas teka per dumblą – Mes esame ugnis iš pelkių, Mes esame mirtis kryžiui! [Bridge] Kraujas… pelkė… Kerštas… ugnis… Žemaičiai… amžinai… [Outro] Pelkės vėl kvėpuoja… Durbės vandenys nurimsta… Bet kerštas lieka… Kaip juoda ugnis naktį. „DoggasMuzik“ © 2026, autorius Andrej Žukovskij, licencijuota pagal CC BY-ND 4.0 licenciją.