Lietuva – tik Lenkijos priedas? Kaip didieji sprendė mūsų valstybės likimą
Artūras Anužis
0:00 / 0:00
Lietuva – tik Lenkijos priedas? Kaip didieji sprendė mūsų valstybės likimą
1 494 просмотра · 8 ч назад
Artūras Anužis
8,32 тыс. подписчиков
1 494 просмотра · 8 ч назад
Lietuva – tik Lenkijos priedas? Kaip didieji sprendė mūsų valstybės likimą
🔹 1919 metais Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybę, turėjo savo vyriausybę ir kariuomenę, tačiau Paryžiuje didžiosios valstybės mūsų šalies ateitį ketino svarstyti Lenkijos reikalų komisijoje. Lietuvos delegacija protestavo, perspėdama, kad taip Lietuva gali būti paversta tik „Lenkijos klausimo priedėliu“. Kodėl Vakarų valstybės nenorėjo Lietuvos vertinti kaip savarankiškos valstybės ir kokį vaidmenį čia vaidino Lenkijos interesai?
🔹 Kol Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais, mūsų diplomatai Paryžiuje, Londone ir Vašingtone siekė įtikinti didžiąsias valstybes, kad Lietuva pajėgi išlikti. Amerikiečiai abejojo Lietuvos valdžios stabilumu, Prancūzija pirmiausia siekė sustiprinti Lenkiją, o britų požiūrį į Baltijos valstybes lėmė jų politika Rusijos atžvilgiu. Kaip šie interesai veikė Lietuvos galimybes sulaukti tarptautinio pripažinimo?
🔹 Lietuvos diplomatai ėmėsi aktyvios kampanijos – rengė memorandumus, siekė susitikimų su įtakingais politikais ir ieškojo sąjungininkų. Prie šios kovos prisijungė ir Amerikos lietuviai, surinkę milijoną parašų už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. 1921 metais peticija, surišta į 138 knygas, buvo pristatyta JAV prezidentui Warrenui Hardingui. Ar tokia kampanija galėjo pakeisti Vašingtono politiką?
🔹 1919 metais Didžioji Britanija pirmoji iš didžiųjų Vakarų valstybių pripažino Lietuvos vyriausybę de facto, vėliau tai padarė Prancūzija. Tačiau galutinis nepriklausomybės pripažinimas buvo vis atidėliojamas. Tuo metu Sovietų Rusija, dar neseniai mėginusi užimti Lietuvą, 1920 metais taikos sutartimi pripažino jos nepriklausomybę. Kodėl Maskva ryžosi tam, ko vis dar vengė Vakarų valstybės?
🔹 1920 metais Lietuva siekė tapti Tautų Sąjungos nare, tačiau jos prašymas buvo atidėtas. Viena svarbiausių priežasčių – didžiųjų valstybių nenoras prisiimti atsakomybės už Baltijos šalių saugumą. Ką reiškė ši pozicija Lietuvai, kuri tuo metu jau buvo praradusi Vilnių? Ir kaip mūsų diplomatams pavyko pasiekti, kad 1921 metais Lietuva vis dėlto būtų priimta į svarbiausią to meto tarptautinę organizaciją?
🔹 Tik 1922 metais Lietuva pagaliau sulaukė JAV ir pagrindinių Antantės valstybių de jure pripažinimo. Tačiau net ir šie sprendimai priklausė nuo didžiųjų valstybių strateginių interesų bei ginčų dėl Lietuvos sienų. Po ketverius metus trukusios diplomatinės kovos Lietuva tapo tarptautiniu mastu pripažinta valstybe, bet liko be savo sostinės Vilniaus.
🔹 Apie Lietuvos diplomatinę kovą dėl nepriklausomybės pripažinimo, didžiųjų valstybių interesus, Lenkijos įtaką Vakarų sprendimams ir pamokas, kurias ši istorija paliko mažų valstybių saugumui, – naujoje istorinių laidų ciklo „Didžiųjų interesai“ dalyje.
⏲️ Potemės:
00:08 – Lietuva – tik Lenkijos priedas?
05:05 – Ar jūs apskritai esate valstybė?
13:29 – Diplomatinis puolimas
20:58 – Lietuvos pripažinimas dalimis
29:42 – Tautų Sąjungos egzaminas
43:36 – Didieji pagaliau pasako taip
DAUGIAU LAIDŲ GALITE RASTI ČIA:
/ arturasanuzis
https://istorija.substack.com/
https://contribee.com/lt/arturas-anuzis
#DidžiųjųInteresai #Istorija #Geopolitika #LietuvosIstorija #EuroposIstorija #TarptautinėPolitika #TarptautiniaiSantykiai #GaliosPolitika #IstorijosPamokos #DidžiosiosValstybės #MažosiosValstybės #arturasanuzis #prancuzija #vokietija #rusija #lietuva #interesai #geopolitika #karas #anglija #britanija #lietuva