SKOLA AUGA, MOKESČIAI DIDĖJA. KUR VEDA LIETUVOS BIUDŽETAS? A. NEMUNAITIS & | S. BESAGIRSKIS

Kitų metų biudžete planuojama surinkti apie 22 mlrd. eurų, o išleisti apie 27 mlrd. Skirtumas reiškia dar maždaug 5 mlrd. eurų naujo skolinimosi. Ar tai jau pavojinga? O gal valstybės skola savaime nėra problema, jeigu pasiskolinti pinigai investuojami taip, kad ateityje sukurtų daugiau pajamų? Šioje laidoje su ekonomistu Sigitu Besagirskiu kalbamės apie Lietuvos biudžetą, augančią skolą, mokesčius ir vieną svarbiausių klausimų: ne kiek skolinamės, o kur išleidžiame pasiskolintus pinigus. Sigitas pabrėžia, kad skolinimasis gali būti racionalus, kai pinigai kuria ilgalaikę ekonominę vertę. Tačiau, jo vertinimu, problema atsiranda tada, kai milijardai nukreipiami į vartojimą, trumpalaikius projektus arba infrastruktūrą, kuri ateityje pati pareikalaus dar daugiau išlaidų. Didelę pokalbio dalį skiriame gynybai. Ar užtenka pasakyti, kad gynybai skiriame tam tikrą procentą BVP? O gal svarbiau, ką už tuos pinigus realiai gauname? Kalbame apie Lietuvos gynybos pramonę, dronus, lazerius, aviaciją, technologijas ir galimybę milijardines išlaidas paversti investicijomis, kurios kartu stiprintų šalies saugumą ir ekonomiką. Taip pat aptariame mokesčius, PVM, akcizus, nekilnojamojo turto mokestį, verslo investicijas, kapitalo išėjimą į kitas šalis ir siūlymus apmokestinti vadinamuosius viršpelnius. Pagrindinė mintis: problema nėra pati valstybės skola. Problema prasideda tada, kai skola auga greičiau nei gebėjimas iš pasiskolintų pinigų sukurti ilgalaikę naudą. Jeigu milijardus pasiskoliname šiandien, o rytoj už juos lieka tik didesnės išlaidos ir palūkanos, sąskaitą vis tiek turės sumokėti būsimi mokesčių mokėtojai. Aptariame: • Ar 5 mlrd. eurų metinis deficitas Lietuvai jau yra pavojingas? • Kada valstybės skola yra investicija, o kada pinigų deginimas? • Kodėl skolos dydžio neužtenka vertinti vien procentais nuo BVP? • Kiek Lietuva jau moka vien už valstybės skolos palūkanas? • Ar gynybos biudžetas turėtų būti vertinamas pagal procentą ar rezultatą? • Kodėl daugiau gynybos pinigų galėtų likti Lietuvos pramonėje? • Ar Lietuva gali kurti savo dronus, lazerius ir kitas gynybos technologijas? • Kodėl užsienio investicijos Lietuvoje lėtėja? • Ar mokesčių didinimas jau pasiekė ribą? • Kodėl didesnis akcizas nebūtinai reiškia daugiau pajamų biudžete? • Ar PVM dar galima didinti? • Kam reikalingas nekilnojamojo turto mokestis? • Kodėl lietuviai vis daugiau kapitalo investuoja kitose valstybėse? • Kas apskritai yra „viršpelnis“? • Ar papildomi mokesčiai sėkmingoms įmonėms gali atbaidyti investicijas? Parašykite komentaruose: Ar Lietuva šiandien skolinasi per daug, ar svarbiausia ne skolos dydis, o pinigų panaudojimas? Ar didesnę gynybos biudžeto dalį turėtume investuoti į Lietuvos gynybos pramonę? Ką pirmiausia rinktumėtės jūs: mažinti valstybės išlaidas, didinti mokesčius ar skatinti ekonomiką, kad biudžeto pajamos augtų natūraliai? TIMECODES 00:00 Lietuvos biudžetas ir auganti skola 01:08 22 mlrd. pajamų, 27 mlrd. išlaidų 02:05 Kada skolintis yra racionalu? 03:02 Ar leidžiame pinigus vien todėl, kad juos gauname? 03:50 Didžiausia biudžeto eilutė: gynyba 04:44 Ar tankų gamykla yra geriausia investicija? 05:38 Kaip iš tikrųjų atrodytų šiuolaikinis karas? 06:30 Ar Lietuvos gynybos planai pakankamai modernūs? 07:21 Lietuviškos gynybos technologijos 08:26 Investicija į plytas ar į savo pramonę? 10:11 Kaip gynybos pinigai galėtų grįžti į ekonomiką? 11:04 Kaip kitos valstybės pritraukia investuotojus? 12:04 „Teltonikos“ pavyzdys ir biurokratija 13:03 Kodėl valstybės skolą skaičiuojame nuo BVP? 14:01 Kiek Lietuva iš tikrųjų skolinga? 14:57 Kiek jau mokame vien palūkanų? 15:50 Ar Lietuvoje dar apsimoka plėsti verslą? 16:45 Ar artėjame prie ekonomikos sulėtėjimo? 17:42 Kodėl investicijos gali trauktis iš Lietuvos? 18:37 Kur yra mokesčių didinimo riba? 19:48 Akcizai ir degalų pirkimas Lenkijoje 20:45 Ar didesnis akcizas gali sumažinti biudžeto pajamas? 21:45 PVM ir apsipirkimas kaimyninėse šalyse 22:44 Infliacija ir biudžeto pajamų augimas 23:38 Ar Lietuvai reikalingas NT mokestis? 25:41 Kodėl apmokestiname jau įsigytą turtą? 27:29 Kodėl kapitalas iškeliauja iš Lietuvos? 29:19 Kas yra „viršpelnis“? 30:20 Ar sėkmingas verslas turi būti baudžiamas papildomu mokesčiu? 31:15 „Orlen Lietuva“ ir investicijų rizika 33:51 Kokią žinutę Lietuva siunčia investuotojams? 34:48 Nuo ko iš tikrųjų reikėtų pradėti biudžeto planavimą? 35:42 Kodėl didesnis gynybos biudžetas dar nereiškia didesnio saugumo? 37:24 Lietuviškos technologijos, kurių neišnaudojame 40:12 Kas iš tikrųjų priima sprendimus dėl pirkimų? Ar Lietuva šiandien skolinasi tam, kad taptų turtingesnė rytoj, ar tiesiog tam, kad galėtų daugiau išleisti šiandien? #SigitasBesagirskis #AleksandrasNemunaitis #LietuvosBiudžetas #ValstybėsSkola #Ekonomika #Mokesčiai #Gynyba #Investicijos #Lietuva #NTMokestis #Verslas #Infliacija #BiudžetoDeficitas #GynybosPramonė