Daugiatautis Vilniaus portretas: Marijus Jacovskis

„Jei darau tapybą, galva turi būti absoliučiai laisva nuo bet kokių pašalinių trukdžių. O kai sėdžiu priešais drobę, kurioje yra milijardas problemų, kurias reikia išspręsti, ir kas nors paskambina iš teatro paklausti apie faneros storį, tai būna kančia“, – apie nesuderinamas veiklas juokauja scenografas ir dailininkas Marijus Jacovskis. Teatro užkulisiuose užaugęs ir neatsiejama jo dalimi tapęs menininkas kuklinasi: „Daugiau niekas aš ir nesu. Tik teatrą ir tedarau. Tapybą truputį.“ Su Marijumi kalbamės apie pirmuosius teatro patyrimus, į sceną perkeltą paveikslą, ko išmoko arba neišmoko Dailės akademijoje ir kokias problemas sprendžia savo dirbtuvėje. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė Autoriai: Ugnė Gavelytė, Kostas Kajėnas