Paskaita „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1791 m. konstitucijos epochoje“

1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos seimo priimtas Valdymo įstatymas viešojoje erdvėje neretai vis dar įvardijamas „Lietuvos antkapiu“, „bajoriškų laisvių karstu“ ar dokumentu, iš politinės istorijos lauko ištrynusiu Lietuvos vardą. Kiek pagrįsti tokie vertinimai ir kas lėmė šių mitų susiformavimą ir jų gajumą? Kuo gyveno ir kokias viltis puoselėjo XVIII a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė? Kas buvo pagrindiniai pokyčių Abiejų Tautų Respublikoje iniciatoriai ir kokias valstybės ateities vizijas jie kūrė? Kokie Ketverių metų (1788–1792) seime priimti pertvarkymai sulaukė palaikymo ir buvo įgyvendinti, o kas kėlė Lietuvos piliečių nerimą? Kaip buvo rengiamas ir priimamas 1791 m. spalio 20 d. įstatymas – Abiejų Tautų tarpusavio įžadas ir kodėl šis dokumentas buvo „pamirštas“ tiek XIX a., tiek ir XX a. pirmosios pusės istoriografijoje? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bus ieškoma paskaitoje, pristatančioje politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius pokyčius, vykusius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos epochoje. Paskaitos pranešėja dr. Ramunė ŠMIGELSKYTĖ-STUKIENĖ (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)