Muzikos Ateiviai – Po dviejų

„Po dviejų“ – apie artumą, kurio reikia tik naktį. Dieną – tyla. Po antros – „nemiegi?“ Ir nors jau žinai, kuo viskas baigsis, vis tiek atsiliepi. Jei patiko – paspausk patinka ir prenumeruok Muzikos Ateivius. Žodžiai: Po dviejų tu visada prisimeni mane. Ne ryte. Ne dieną. Tik tada, kai miestas jau nutyla. Po dviejų tu parašai „nemiegi?“ Po dviejų lyg netyčia vėl esi čia. Aš jau žinau, kuo baigsis šita naktis. Po dviejų tu vis grįžti pas mane. Visą dieną tavęs nėra, nei žinutės, nei „kaip tu?“ Bet kai laikrodis persisuka, mano vardas vėl pasidaro svarbus. Vienas sakinys — ir jau žinau toną. Vienas „kur esi?“ — ir vėl važiuoju per miestą. Sakiau sau šimtą kartų: šįkart neatsiliepsiu. Bet kai ekranas nušvinta, aš vėl meluoju sau. Po dviejų... Po dviejų... Tu ateini su tikslu, aš neklausiu, ką tu? Palieki paltą ant kėdės, lyg čia būtum buvus vakar. Kalbam tuščiai, kol kava seniai atšalo. Abu žinom, kad ryte vėl tapsim beveik svetimi. Tau patinka grįžti, kai niekas nemato. Man patinka tikėt, kad šįkart pasiliksi ilgiau. Po dviejų — viskas paprasčiau. Po dviejų — meluot lengviau. Po dviejų — tu vėl šalia. Bet tik po dviejų. Nemiegiiii... Kur tu... Po dviejų... Kartais galvoju — jeigu parašyčiau pirmas, ar ateitum dar prieš vidurnaktį? Jeigu sutikčiau tave dieną, ar sustotum šalia? Ar visa tai gyvena tik tarp antros ir ryto. Po dviejų... tu parašai „nemiegi?“ Po dviejų... Video footage: Pexels #MuzikosAteiviai #PoDviejų #LietuviškaMuzika #ElektroninėMuzika