Tokio pokalbio dar nebuvo: pareigūnas – apie siaubingus nusikaltimus, korupciją ir politikų melą

Tai – išskirtinis pokalbis: po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos pasienio sistemą kūręs ir ilgą laiką Operatyvinės veiklos skyriaus valdybai vadovavęs, dabar jau į pensiją pasitraukęs pareigūnas Gintaras Motiejūnas pirmą kartą ryžosi prabilti ne tik apie politikų sąsajas su nusikaltėliais, bet ir apie savo gyvenimo kelyje sutiktus pavojingiausius šalies nusikaltėlius. „Pasienis visą laiką buvo reikalingas partijoms, ypač šiai, kuri dabar yra valdžioje – mes neturime tikrų politikų, mes turime tik liumpenus, kurie kažkokiu būdu pateko į valdžią“, – nevyniodamas žodžių Delfi.lt prenumeratoriams skirtoje laidoje „Netobuli gyvenimai“ kalbėjo G. Motiejūnas, kurio lūpose ne kartą nuskambėjo ne tik aukščiausių teisėsaugos institucijų vadovų, bet ir nuo Nepriklausomybės Lietuvai vadovavusių prezidentų pavardės. Kalbėdamas apie skandalingą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado generolo Rustamo Liubajevo pasitraukimą iš pareigų, G. Motiejūnas sakė neabejojantis, kad tai buvo „politiškai angažuotas pasitraukimas“. „Nieko ten neįvyko, tokių įvykių pastoviai būna, – sakė jis. – Ir tokie įvykiai turi būti,j jeigu siena yra gerai saugoma. Kuo geriau saugoma siena, tuo daugiau pasimato tokių įvykių. O už tai, kad gerai saugoma siena, jis pasitraukia... Taip nebūna.“ Su ilgamečiu, aukštas pareigas užėmusiu pareigūnu susitikome jo sodyboje Ignalinos rajone – čia jis laiką leidžia kartu su žmona. Ji – ištikima G. Motiejūno klausytoja: tik jai vyras yra patikėjęs didžiausias savo gyvenimo paslaptis. Tik dabar, kai jau yra pasitraukęs į pensiją, G. Motiejūnas galėjo papasakoti, su kokiais iššūkiais susidūrė savo nelengvame darbe – jis pasakojo ne tik apie politikų, bet ir teisėsaugos vadovybės poveikį. Šiame interviu jis apnuogino teisėsaugos sistemos problemas, apie kurias Lietuvoje paprastai viešai neišdrįstama kalbėti. G. Motiejūnui ilgą laiką teko dirbti ir policijoje – su garsiuoju Vilniaus kriminalinės policijos komisaru Antoniu Mikulskiu jam teko aiškintis ne tik sostinėje veikusių organizuotų nusikalstamų grupuočių nusikaltimus. O kai jis ėjo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Nusikaltimų prieš asmenį ir plėšimų skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, kartu su kolegomis tyrė rezonansinius, visą Lietuvą sukrėtusius nusikaltimus. Jų vyras negali pamiršti iki šiol, ypač įvykių Mažeikiuose, kai vienos moters sugyventinis šūviais į galvą nušovė vaikus… Arba – Skuodo rajone, kai dėl pinigų kirviu buvo sukapota kaimo gyventojams pinigus išvežiojusi pienininkė ir jos dukra. Įtarimai iš karto krito ant sūnėno, bet šis kaltę neigė. Vėliau vyras nusižudė, bet paliko atsisveikinimo raštelį, kuriame nurodė ne tik kur paslėpė pinigus, bet ir paaiškino savo sprendimo motyvus – esą nebegalėjo gyventi, nes policininkai nuolat stovėdavo jam už nugaros net parduotuvėje ir stebėdavo kiekvieną žingsnį. Savo darbe G. Motiejūnas į pagalbą buvo pasitelkęs net ekstrasensą – ir jam pavyko palaužti nusikaltėlio psichiką, o paskui atskleisti labai sudėtingą nusikaltimą. Laidoje „Netobuli gyvenimai“ G. Motiejūnas buvo labai atviras – vyras prisipažino, kad yra ilgametis medžiotojas, jo namus puošia daugybė trofėjų, o į kaimą, kuriame dabar gyvena, iš šalia esančios Baltarusijos miškų ateina ne tik vilkų gaujos, bet ir meškos. Didžiulė meilė gamtai – jam kaip hobis, kuris šiandien teikia didžiulį džiaugsmą. Visą pokalbį žiūrėkite Delfi.lt