Skrydis - Sidabrinis Mėnulis

Sidabrinis Mėnulis Šalti šviesos lašai Ant mano delnų krinta tyliai, Ir vėl šią naktį negaliu Rasti kelio į sapnus. Mėnulis žvelgia pro langą, Lyg saugotų mano mintis, Jo sidabro gija lėta Apgaubia širdį be žodžių. Sidabrinis mėnulis šviečia sidabriniu spindesiu, Jis tyliai veda per naktį, per jausmą giliai viduje. Sidabrinis mėnulis šviečia sidabriniu spindesiu — Lyg dovanotų ramybę, kurios širdis taip ilgisi. Langų šešėliuose virpa Lyg vėjai neštų paslaptis, Ir aš klausau, kaip laikas teka — Jo žingsniai švelnūs, nejučia. O mėnuo tarsi ganytojas Lydi mintis benames, Kad jos neužklystų į tamsą, Kad rastų taką namo. Sidabrinis mėnulis šviečia sidabriniu spindesiu, Jis tyliai veda per naktį, per jausmą giliai viduje. Sidabrinis mėnulis šviečia sidabriniu spindesiu — Lyg dovanotų ramybę, kurios širdis taip ilgisi. Ir kai aušra pradės kilti, Mėnulio šviesa dar liks many, Lyg ženklas, kad net šalti spinduliai Gali sušildyti mintį. Aš pasitiksiu dienos žingsnį, Bet naktį vis prisiminsiu tą — Kaip mano delnai sidabru žėrėjo Po mėnulio globa. Sidabrinis mėnulis šviečia sidabriniu spindesiu, Jis tyliai veda per naktį, per jausmą giliai viduje. Sidabrinis mėnulis šviečia sidabriniu spindesiu — Ir dovanoja ramybę, kurios širdis taip ilgisi. MMXXVI