O aš dar čia. Žodžiai ir muzika Loretos Vaitkuvienės

Sulėtėjus laiko tėkmei Praeities sapnai atrieda. Vėjų išgalvotai sėkmei Pasiklydę buvo pėdos Juk praradusi esybę – Tarsi paukštė aš į stiklą... Save grūdinau nebyliai, Buvo daug aplink netikra. Praeitis – lyg tikras lobis, Tarsi perlai vandenyno! Akyse ugnis dar žėri, O širdis tiek daug jau žino! Nuo savęs tai pabėgìmas Svetimiems save dalinti ! Po pašėlusio lėkimo Reikia sau save grąžinti. Naują puslapį pradėjus, Atsivėrė klodų klodai. Mūzos taurei išsiliejus, Ji man naują taką rodo. Kažkada lyg uždarytos Mintys vienišos gedėjo. O dabar jau laikas kitas – Te mane įvertins vėjai! Praeitis – lyg tikras lobis, Tarsi perlai vandenyno! Akyse ugnis dar žėri, O širdis tiek daug jau žino! Nuo savęs tai pabėgìmas Svetimiems save dalinti ! Po pašėlusio lėkimo – Reikia sau save grąžinti! Gal kas liks po manęs O gal ne Teįvertins tai laiko ranka Juk gyvenimo dar tik pradžia O aš čia, o aš dar čia! Reikia sau save grąžinti... O aš dar čia.