MES MOKĖJOM UŽ LAISVĘ (Dark Folk Metal)
doggo video
0:00 / 0:00
MES MOKĖJOM UŽ LAISVĘ (Dark Folk Metal)
301 просмотр · 4 дня назад
doggo video
2,18 тыс. подписчиков
301 просмотр · 4 дня назад
MES MOKĖJOM UŽ LAISVĘ
(Dark Folk Metal)
[Įžanga – tylus vyrų balsas]
Per miškus eina vėjas,
Per laukus neša vardus.
Dar gyva mūsų žemė,
Dar ji saugo jų pėdsakus.
[1 posmas]
Kai svetima valdžia į mūsų žemę atėjo,
Kai užčiaupti norėjo lietuvio žodžius,
Mes stovėjom tylėdami prieš tamsujį vėją,
Nes Tėvynė pašaukė į miškų takus.
Ne dėl aukso, ne dėl garbės, ne dėl svetimų turtų,
Ne dėl keršto, kurį neša tamsi naktis.
Tik dėl žemės, kur motinos laukė prie lango,
Tik dėl laisvės, kurią saugojo širdis.
[Priedainis – galingas vyrų choras]
Mes mokėjom už laisvę,
Mes ją nešėm širdy.
Per tamsiausiąją naktį
Degė viltis akyse.
Tegul girios prisimena,
Tegul žemė kalbės –
Kol gyva Lietuva,
Jų dvasia dar gyvens!
[2 posmas]
Per ištryptąją žemę aidėjo tik žingsniai,
Už kalnų ir už miškų svetimas balsas skambėjo.
Bet Lietuvos vardą nešiojome tyliai,
Kol aušra virš gimtinės vieną dieną nušvito.
Tėviškės laukai mums buvo lyg priesaika,
Kiekvienas takas pažino mūsų vardus.
Ir net tada, kai aplinkui buvo vien tamsa,
Mes tikėjom, kad laisvė sugrįš į namus.
[Priedainis – dar stipriau]
Mes mokėjom už laisvę,
Mes ją nešėm širdy.
Per tamsiausiąją naktį
Degė viltis akyse.
Tegul girios prisimena,
Tegul žemė kalbės –
Kol gyva Lietuva,
Jų dvasia dar gyvens!
[3 posmas – emocinis, lėtesnis]
Sugrįš dar pavasaris į mūsų laukus,
Sugrįš į namus tie, kurių laukė motinos.
Ant kalvų vėl suplevėsuos Lietuvos vėliava,
O tyloj prisikels neužmirštami vardai.
Ir prie senų kapų, kur žolė tyliai siūbuos,
Mes nulenkę galvas prisiminsim juos.
Ne dėl karo daina šiandien skamba garsiai –
Dėl žmogaus, kuris laisvę mylėjo labiau už save.
[Tiltas – choras, būgnai kyla]
Tegul žino kiekvienas,
Kas ateis po mūsų –
Laisvė nėra dovana.
Ją saugo atmintis.
Tegul žino Lietuva,
Tegul girdi dangus –
Tie, kurie gynė Tėvynę,
Nepražuvo kartu su naktim.
[Finalinis priedainis – labai galingas]
MES MOKĖJOM UŽ LAISVĘ!
MES JĄ NEŠĖM ŠIRDY!
PER TAMSIAUSIĄ NAKTĮ
DEGĖ VILTIS AKYSE!
TEGUL GIRIOS PRISIMENA!
TEGUL ŽEMĖ KALBĖS!
KOL GYVA LIETUVA –
JŲ DVASIA DAR GYVENS!
[Pabaiga – vienas vyriškas balsas]
Per miškus eina vėjas...
Ir neša jų vardus.
Lietuva jų nepamiršo.
Lietuva gyvena.
„DoggasMuzik“ © 2026, autorius Andrej Žukovskij, licencijuota pagal CC BY 4.0 licenciją.