Antanas JASENKA / "Šetenių Sapnai" [2026] / Czesław Miłosz Festival/Lithuania

ANTANAS JASENKA / "ŠETENIŲ SAPNAI" [2026] muzikinė-poetinė kompozicija / 60 min. / žodžiai: Czesław Miłosz (Tomo Venslovos vertimas), Antanas Jasenka. „Šetenių sapnai“ - muzikinė-poetinė kelionė į vietą, kur biografija pereina į peizažą, o metafizinis peizažas - į garsą. Č. Milošas gyveno Šeteniuose, prie šios upės, o A. Jasenka taip pat yra Nevėžio žmogus - kitame upės krante. Du žvilgsniai į tą patį upės tekėjimą. Poetas mirė būdamas 93 metų, tuo tarpu kompozitoriui buvo tuomet 39. Partitūros dramaturgija - keturių dainų ir keturių sapnų kelias. Pristatymas [00:00] Įžanga [05:58] Daina Nr. 1 „Kelias“ [07:25] ž. CZESŁAW MIŁOSZ Keliu per lomą, žalią ir nuolaidžią, Kur smėlį žolės paslepia kaip miglos Ir ąžuolynas pumpurus praskleidžia, Vaikai pargrįžta namo iš mokyklos. Viduj penalo kriaukšlelė belikus. Įžambų dangtį barškina kreidutė Ir sutaupytas varinis skatikas, Skirtas pasveikint pirmąją gegutę. Brolio kepurė, sesers beretėlis Mirga prie tako, tarp gauruotų krūmų, Rykauja kėkštas, šakose pašėlęs, Ir debesynai nutįsta lyg dūmai. Anapus vingio čerpių stogas blyksi. Tėvas alkūnes į kauptuką remia, Lenkiasi, liečia sužėlusią lysvę Ir regi visą apylinkės žemę. Įžanga [11:43] Sapnas Nr. 1 „Imperatyvas“ [12:35] ž. ANTANAS JASENKA koks turėtų būti mano motyvas? istorija nutyli motyvo nėra nežinomas iki dabar 1939 žmogus buvo moterim vyru ir vaiku jieškojo pažadėtos žemės pasiklydo skiemuo nebuvo kuo užsigerti pipirinės moters iščiose Vaduotojas o po to nusižudė budamas regėjime ir pamiršo karys kardą jietis bronzinį auksinį metalinį olimpinį medalį išėjo medų kopinėti vasaros laukais gėlėmis pasidabinęs bent jau taip rašė metraštininkai žemaičiai broliai sąmokslininkai 1263 vietoj galvos bičių avilys vietoj rankų kvapniūjų kiparisų medžio šakos išteptos rožėmis vietoj skrandžio žalios miestelio kapinaitės verkėm visi gailėdami gyvastą paprašėm atvirumo atlaidumo graublėtos žemės dulkės ir koks turėtų būti gaivus žingsnis plasdenantis karalių pabaigoj alkanomis širdimis sunkvežimiais išvežiotas mačiau viduriuodamas taškais kableliais raudonojoj aikštėj bestubūrėj ląstelei kraujuotoj nukryžiuotas skiemuo mano žodis leiskit leiskit tėvynę pas mūsų Valytoją medis jau nugenėtas ir ėmė kriokti žmogus pas Dievą namie prie knygų lentynos išvertus sugriškite romėnai indai keltai jūsų daiktas niekur netiko. Įžanga [18:50] Daina Nr. 2 „Dovana“ [20:14] ž. CZESŁAW MIŁOSZ Diena tokia laiminga. Rūkas nuslūgo anksti, dirbau sode. Kolibriai sustodavo virš sausmedžio žiedo. Nebuvo pasaulyje daigto, kurį norėčiau turėtį. Nežinojau nieko, kam vertėtų jausti pavydą. Kas blogo buvo atsitikę, užmiršau. Nesidrovėjau galvoti, kad buvau, kad esu. Nejutau jūne jokio skausmo. Atsitiesdamas mačiau mėlyną jūrą ir bures. Įžanga [24:27] Sapnas Nr. 2 „Karys, kuris nenorėjo eiti į karą“ [25:36] ž. ANTANAS JASENKA švarus traškėjimas aplinkui girdisi kokoso riešutų girgždėjimas kažkur bastaisi po pasaulį malšinamas raudonom nendrėm ištirpo pėdos alsavimas žemėlapy sugrįžo žemè žole šlapia siela dvasia. Dieve, koks buvo paslaptingas šitas pasaulis karys virto skiemeniu. Įžanga [29:20] Daina Nr. 3 „Esi stipri naktis“ [29:49] ž. CZESŁAW MIŁOSZ Esi stipri naktis Tavin neprasiskverbia nei lūpų liepsnos, Nei ryto debesų dulksva, Kur sapno pakraštys tamsus, Ten girdis tavo balsas, Tu taip švyti, lyg artintųs diena. Esi naktis. Kai meilėje gulėjom, Atspėjau savo lemtį ir mūšių žiaurumus. Ir plebėjai, ir šlovė aplenks nepastebėję, Ir muzika suduš lyg paspirta batu. Sapnas Nr. 3 „Nauja bažnyčia prie koplytstulpio išdrožto iš skiemens lietuviško“ [36:53] ž. ANTANAS JASENKA rankos liečia medžio sapną supintas vyno vyro ràstas rãstas išsiskleidė žiedu kiekvienas žingsnis virto ežeru ir sėkla akin krito skausmas kojose ties Jurbarku kai šaltą smėlį mėnulis panoro virkti verkti o gal ir apraudoti stipria saulės aistra įeikite medus medis sakai sakykloj aš tikiu tai bus geltonas kraujas Įžanga [42:09] Daina Nr. 4 „Lanka“ ir ištrauka iš „Šeteniuose“ [43:35] ž. CZESŁAW MIŁOSZ Taip buvo paupio lanka, vešli, dar nešienauta. Skaisčiausiąją birželio saulės dieną. Aš jos ieškojau visą amžių, radau, atpažinau, Ten tarpo žolės ir gėlės, kadaise pažįstamos vaikui. Pro primerktus vokus siurbiau tą šviesumą, Ir kvapas mane apsėmė, bet koks žinojimas liovės. Staiga pajutau: Išnykstu ir raudu iš laimės. Įžanga [51:01] ž. ANTANAS JASENKA "Aš Myliu Tave" [52:26] ------ Atlikėjai: Lina Dambrauskaitė – sopranas Liudas Mockūnas – sopranino ir tenorinis saksofonai, kontrabosinis klarnetas Petras Vyšniauskas – sopranino ir soprano saksofonai, bosinis klarnetas Andrius Stankevičius – trimitas in B, fliugelhornas Liucilė U. Vilimaitė – arfa Arkadijus Gotesmanas – timpanai, drums set‘as, perkusija Eglė Kasteckaitė – sintezatorius Styginių kvartetas CHORDOS Kęstutis Jakeliūnas – dirigentas. Festivalį finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė.