124. PAIDĖ Livonija LDK pilys

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS PILYS Paidė, Paide, Weißenstein, Albus lapis, Biały Kamień, Пайде. Paidė pirmą kartą paminėta 1265 m., kai Kryžiuočių ordino Livonijos magistras Konradas fon Mandernas pradėjo statyti pilį su dideliu aštuonkampiu bokštu, kurį pavadino Aukštuoju Hermanu. Paidė miesto teises gavo 1291 m. Iki 1917 metų vokiškai vadinosi Weißenstein. (Žemutinių vokiečių kalboje „baltas akmuo“; taip pat buvo vartojama švediška forma Wittensten), nuo pilies statybai naudoto kalkakmenio. Jurgio nakties sukilimas buvo didžiausias estų sukilimas prieš vokiečių ir danų valdžią jų žemėse 1343–1345 m. Sukilėliai išrinko keturis karalius, ir išsiuntė pagalbos prašymą Švedijos atstovams Suomijoje, kuriems buvo pažadėta perduoti Taliną. Ordino iniciatyva gegužės 4 d. Paidėje įvyko derybos tarp Ordino atstovų, Harju sukilėlių vadų ir Talino vyskupo Olafo. Tuo pačiu metu pirmasis Ordino karinis dalinys jau buvo įsiveržęs į Harju apskritį. Keturi karaliai derėjosi su Livonijos ordino magistru Burchardu fon Dreilebenu dėl tiesioginės vasalijos be didikų tarpininkavimo. Ordino magistras įsakė visiems keturiems karaliams nukirsti galvas. Gegužės 11 ir 14 dienomis estai pralaimėjo Kimmolės ir Kanaverės mūšius, o švedų pagalbos dalinys iš Turku atvyko per vėlai, gegužės 18 d. 1343 m. liepos 24 d. prasidėjo Saaremos sukilimas, buvo užimta Poidės tvirtovė, o visi vokiečiai išvaryti iš salos. Livonijos ordinas įsiveržė į salą 1344 m. vasarį ir nužudė Estijos karalių Vesį. 1345 m. livoniečiai ir žiemgaliai taip pat sukilo prieš Livonijos ordiną. Siguldoje išrinktasis livoniečių karalius (rex constitutus) susitiko su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Algirdu ir pasiūlė kartu užkariauti visą kraštą bei išvaryti Livonijos magistrą Burchardą. Sukilimas laikomas reikšmingu įvykiu Estijos kovoje už laisvę. Po sukilimo numalšinimo 1346 m. Danijos karalius Valdemaras IV pardavė Harjos ir Virijos provincijas Livonijos ordinui. Livonijos karo (1558–1583 m.) metu Paidė smarkiai nukentėjo per karines operacijas. Užėmus Paidę (1573 m.), Maskvos caras Ivanas Rūstusis įsakė nužudyti visus miesto gynėjus, o švedų garnizono vadus – gyvus kepti. Švedijos kariuomenė, vadovaujama Görano Boijės, Johanno von Koskullo ir Casparo von Tiesenhauseno, 1581 m. susigrąžino Paidę. Pliusos paliaubomis– tai 1583 m. rugpjūčio 10 d. pasirašyta paliaubų sutartis tarp Švedijos karalystės ir Maskvos kunigaikštystės prie Pliusos upės (į šiaurę nuo Pskovo). Maskvos caras pripažino, be kitų ginčijamų teritorijų, Jervos apskritį ir Paidės miestą priklausančiais Švedijos karalystei, o Ivano Rūsčiojo kariuomenė buvo priversta palikti visą Estiją. 1600 m. rudenį, Paidė buvo kunigaikščio Karolio (vėliau Švedijos karaliaus Karolio IX ) būstinė. Lietuvos-Lenkijos ir Švedijos karo (1600–1611 m.) metu, 1602 m. rugsėjo 30 d., po keturis mėnesius trukusios apgulties Lietuvos-Lenkijos pajėgos, vadovaujamos etmono Jono Zamoiskio, kuris prieš tai buvo iškovojęs lemiamą pergalę prieš kiekybiškai pranašesnes švedų pajėgas pilies pakraštyje. užėmė Paidės pilį 1604 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos pajėgos, vadovaujamos Jono Karolio Chodkevičiaus, Paidėje nugalėjo švedų pajėgas, vadovaujamas Arvido Staloro ir ispanų samdinio Alonzo Cacho de Canutos. Lietuviai pilį išlaikė šešerius metus, iki 1608 m. Pilies griuvėsiai ir aplinkinis miestas buvo padovanoti Mäo žemvaldžiui Lennartui Torstensonui, o Paidė prarado ankstesnes miesto teises. 1703 m., per Šiaurės karą, caro Petro I kariuomenė sudegino Paidę iki pamatų. 1710 m. visa Estijos teritorija atiteko Rusijos carinei valdžiai, o Paidės pilis ir aplinkinės žemės vėl atiteko Mäo dvarui. Paidė atgavo miesto teises 1783 m., vykdant Jekaterinos II inicijuotą administracinę reformą. Per Antrąjį pasaulinį karą Paidė nebuvo smarkiai apgadinta. Besitraukiantys sovietų kariai 1941 m. susprogdino Sieninį bokštą. Minint 650-ąsias Šv. Jurgio nakties sukilimo metines 1993 m., bokštas buvo restauruotas. PASIPRIEŠINIMAS ISTORINĖS ATMINTIES TRYNIMUI VASTUPANU AJALOOLISE MÄLU KUSTUTAMISELE PRETESTĪBA VĒSTURISKĀS ATMIŅAS DZĒŠANAI RESISTANCE TO THE ERASE OF HISTORICAL MEMORY RÉSISTANCE À L'EFFACEMENT DE LA MÉMOIRE HISTORIQUE RESISTENCIA AL BORRADO DE LA MEMORIA HISTÓRICA ОПІР ДЛЯ СЦІРЭННЯ ГІСТАРЫЧНАЙ ПАМЯЦІ OPÓR PRZECIWKO WYMAZYWANIU PAMIĘCI HISTORYCZNEJ СОПРОТИВЛЕНИЕ СТИРАНИЮ ИСТОРИЧЕСКОЙ ПАМЯТИ Filmo kūrėjas, operatorius, režisierius ir montuotojas Robertas Skrinskas 2026-10-14