Aš vis dar čia

„AŠ VIS DAR ČIA“ nėra daina apie kaltinimus praeičiai. Ji apie mano patirtis. Apie išdavystes, skausmą, nusivylimus ir tuos momentus, kurie atrodė stipresni už mane. Buvo dalykų, kurie mane palaužė. Buvo akimirkų, kai viską išgyvenau viena ir beveik niekam neparodžiau, kiek iš tikrųjų skauda. Bet kažkaip vis tiek atsikeldavau. Kaskart truputį kitokia. Kaskart truputį stipresnė. Tarsi feniksas iš pelenų. Ir šiandien labai aiškiai suprantu vieną dalyką: tai, kas mūsų nesulaužo, tikrai gali padaryti mus stipresnius. Kartais net pagalvoju, kad gal turėčiau padėkoti žmonėms ir patirtims, kurios mane skaudino. Ne už patį skausmą. O už tai, kuo po jo tapau. Nes šiandien save dievinu. Gerbiu. Myliu. Ir būtent todėl jau žinau, kad ne kiekvienas žmogus yra vertas būti šalia manęs ar mano gyvenime. „AŠ VIS DAR ČIA“ – apie gebėjimą po kiekvieno kritimo atsikelti dar stipresnei. Apie tai, kad galima būti sužeistai, suklupti, pavargti, bet vis tiek neprarasti savęs. Ir po visko vis tiek pasakyti: Aš vis dar čia. ❤️