Mykolas Firkovičius – karaimų kultūros puoselėtojas, dvasininkas, svarbių leidinių sudarytojas

Mykolas Firkovičius (1924–2000) – ilgametis Lietuvos karaimų religinės bendruomenės vadovas, vyresnysis dvasininkas, karaimų kultūros puoselėtojas, gimtosios kalbos mokytojas ir vadovėlio autorius, pirmosios karaimų maldaknygės lotyniškais rašmenimis, karaimų kalendoriaus ir kitų unikalių leidinių sudarytojas bei autorius. Neįmanoma kalbėti apie karaimų bendruomenės Lietuvoje istoriją, apie tautinės kultūros gyvasties ir tradicijų atgaivinimą po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo nepaminint šio žmogaus įdirbio. Videosiužete kalbama apie pagrindinius M. Firkovičiaus darbus, apie jo asmenybės savybes ir esminius gyvenimo principus, kategorijas, sąlygojusias visą jo veiklą ir gausų nepaprastai svarbių darbų derlių. „Kai kalbame apie Mykolą Firkovičių, tai turime tipinę Lietuvos karaimo biografiją – gimė Trakuose, mokėsi ir visą gyvenimą dirbo Vilniuje, ir Trakuose palaidotas. Toks ciklas – nuo Trakų per Vilnių, grįžimas į Trakus“, – sako M. Firkovičiaus žmona ambasadorė Halina Kobeckaitė. Tačiau turėdamas tipinę karaimo biografiją M. Firkovičius nebuvo tipinis žmogus. Išsiskyrė iš kitų savo drąsa, smalsumu, didžiuliu atsakomybės jausmu, pagarba karaimų paveldui, pagarba kiekvienam žmogui ir supratimu, kad reikia veikti, jei nori ką nors pasiekti. Baigęs Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą ir įgijęs pramonės civilinės statybos inžinieriaus specialybę, visą gyvenimą dirbo Miestų statybos projektavimo institute. Tačiau M. Firkovičiaus veiklos karaimikos baruose biografija yra kur kas gausesnė. Videopasakojime šeimos nariai ir draugai prisimena tą kontekstą ir aplinką, kuriuose M. Firkovičius dirbo ir veikė. Tie pasirengimo Nepriklausomybei ir pirmieji laisvos Lietuvos metai buvo kupini iššūkių, ypač karaimų bendruomenei. Materialaus sovietmečiu nacionalizuoto paveldo atgavimas, karaimų kalbos mokymas, rašytinio paveldo fiksavimas ir publikavimas buvo numatyti kaip pagrindiniai, būtiniausi atlikti to meto darbai. Jų ir ėmėsi Mykolas su visu jam būdingu atsidavimu. „Didžiausias įvykis buvo galimybė Trakų ir Vilniaus kenesose vėl atvirai, nesislepiant melstis“, – apie svarbias bendruomenės naujoves prisimena Ana Maleckaitė, karaimų bendruomenės narė, viena pirmųjų galėjusių susituokti jau atšventintoje Vilniaus kenesoje. Kenesų remontai ir jų teisėto statuso atgavimo procesai buvo vienas iš didžiausių M. Firkovičiaus rūpesčių. „Dar vieną dalyką jis labai gerai žinojo ir suprato – reikėjo išleisti maldaknygę, kad ateinantys į kenesą žmonės turėtų knygą, iš kurios galėtų melstis. Senų maldynų pagrindu Mykolas sudarė naują, šiek tiek sutrumpintą maldyną lotyniškais rašmenimis, kuriame aprašė ir apeigas. Šitas maldynas dabar yra fundamentaliausia knyga, kuria visi besimeldžiantieji gali naudotis“, – pasakoja H. Kobeckaitė. Kūrybinė komanda: Karina Firkavičiūtė, Martynas Stankevičius, Kostas Kajėnas. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/karaimu-ku....