Koks velnias pakusė kunigą eiti maldom varyt šėtoną iš KT ar Seimo? Bet dar svarbiau - ar padėjo?

Brolis Paulius – neabejotinai įdomus žmogus. Pranciškonas, kuris, kalbant tiesiai šviesiai – ne visada laiko liežuvį už dantų. Ir, kaip ir visiems mirtingiesiems, kurie sako, ką galvoja – tai atsirūgsta, vienaip ar kitaip 😊 Kilus skandalui po to, kai per pamokslą prabilo apie „angių išperas“ ir išrėžė, ką galvoja apie LGBTQ brukamą naują „pasaulio tvarką“ ir naujoviškus šeimos pagrindus – galima sakyti, buvo išvytas iš mylimos Kretingos, kur iki tol darbavosi tris dešimtmečius. Kol, prasidėjus karui, kasdien viešai meldėsi už ukrainiečius prie Kretingos įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo – šėtonas tik krizeno iš kunigo entuziazmo kažkur kamputyje. Bet kai brolis Paulius, nešinas kryžium ir gitara, patraukė į Vilnių varyti velnio iš ankstesnės kadencijos Seimo, o paskui – dar ir traukti maldas bei litanijas prie, jo manymu, protą visai praradusio Konstitucinio Teismo – to kai kam jau buvo per daug 😊Naujieji šių dienų „apaštalai“ vienuoliui ir jo sekėjams liepė nedrumzti jų ramybės, nesižegnoti gatvėje ir eiti melstis į bažnyčią! Tai dar gerai, kad nesurakino grandinėmis ir neuždarė į kalėjimą. Ogi tąkart melstasi ne už ką kita, o už juos - kad nenugarmėtų tie velnio angys už savo purvinus darbus tiesiai į pragarą 😊 Matyt, dievulis vis tik su broliu Pauliumi (ir su mumis) – mat kad ir kaip ten būtų, bet tas pranciškoną taio papiktinęs „Sodomos ir Gomoros“ įstatymas Seime kol kas vis dar galutinai nepriimtas. Nepasiduokim tam blogio marui ir velnio žabangoms, ir nedidinkime blogio galios, patys jį daugindami. Jei matom, kad mūsų gyvenimas tampa kaip prakeiksmas – vis tiek laikykimės iš paskutiniųjų: neatsakykime pykčiu į pyktį, blogiu į blogį, keiksmu į keiksmą, viduriniu pirštu į vidurinį pirštą, – ragina brolis Paulius, šiuo metu reziduojantis Kryžių kalno vienuolyne. Ir primena, kad mūsų priešai – ne žmonės ir ne partijos, o tarp jų lizdus susisukęs šėtonas. O žmonės, pasak pranciškono vienuolio – raudoni, mėlyni, rudi, žali ar vaivorykštiniai – visi, kokie bebūtų, yra mūsų broliai ir seserys, vieni daugiau, kiti mažiau susimovę gyvenime ar paklaidinti nelabojo. Galbūt tie vyrai ir moterys, kurių rankose šiuo metu yra žemiška galia – tiesiog nemylimi, nelaimingi? Dėl to tokie nuožmūs: loja, urzgia ir uja ant visų? Tai tuo labiau melskimės už juos – „kad jų algos būtų geros, kad jų vaikai būtų protingi ir gražūs,“ - sako brolis Paulius. Ir siunčia savo maldą visiems doriems ir nelabai mūsų šalies gyventojams tiesiai nuo Kryžių kalno. O labiausiai meldžiasi už tuos mažutėlius, kurie naiviai tikisi, kad užsibarikadavę ir nuo žmonių, ir nuo Dievo kažkur valdžios olimpuose – kaip nors prasibraus arčiau Dangaus karalystės 😊Atleisk jiems, Viešatie, nes jie nežino, ką daro. Aleliuja