KELIAS Į VILNIŲ VEDĖ PER SIBIRĄ: Joana Ulinauskaitė-Mureikienė ir Aldona Rainytė

Susitikimo metu susirinkusieji pasinėrė į dviejų garbingų popietės viešnių prisiminimus apie vaikystę ir jaunystę Sibiro lageriuose bei tremtyje, skaudžius, dramatiškus išgyvenimus bei kartkartėmis pasitaikančius šviesos ir vilties spindulėlius – pavyzdžiui, pažintį su žymiąja visuomenės veikėja, ateitininke, pedagoge, politine kaline ir tremtine Stefanija Ladigiene. Abi viešnios – medikės pediatrės, tad pasakota ir apie „medicinos“ sąlygas tremtyje ir lageriuose, apie tomis aplinkybėmis atrastą pašaukimą rūpintis kitais, apie medicinos studijas, sugrįžimą į Lietuvą, pediatrijos kūrimąsi sovietiniame Vilniuje. Kalbėta ir apie Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės knygą „Likimo išbandymai“, popietėje taip pat viešėjo knygos sudarytojas, Joanos vyras, filosofijos profesorius Juozas Mureika. 1941 m. birželio 14 d. A. Rainytė su motina ir broliu buvo ištremta į Altajaus kraštą (Rusija), tuo metu jos tėvas įkalintas Puksos lageryje (Archangelsko sritis, Rusija). 1941–1946 m. ji gyveno tremtyje Altajaus krašte, mokėsi Rodino vidurinėje mokykloje, kur baigė 7 klases. 1946–1950 m. baigė Barnaulo (Altajaus kraštas, Rusija) medicinos mokyklą, įgijo felčerės ir akušerės specialybę. Nuo 1950 m. A. Rainytė gyveno tremtyje Motygine (Uderėjaus r., Krasnojarsko kraštas, Rusija), kur iš lagerio į tremtį buvo perkeltas jos tėvas ir įsikūrė visa šeima. 1950–1953 m. dirbo Motygino ligoninės Akušerijos skyriuje akušere. 1953–1956 m. Aldona studijavo Krasnojarsko (Rusija) universiteto Medicinos fakultete, kartu dirbdama Krasnojarsko ligoninės Neurologiniame skyriuje budinčiąja medicinos sesele. Paleista iš tremties ir 1956 m. vasarą grįžusi į Lietuvą, A. Rainytė 1956–1959 m. toliau studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, baigė studijas diplomu su pagyrimu ir įgijo gydytojos pediatrės išsilavinimą. 1959–1966 m. gyveno ir dirbo Anykščiuose, nuo 1966 m. – Vilniuje. A. Rainytė yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus narė, visuomenininkė. Joana Ulinauskaitė-Mureikienė, mokydamasi Kauno mergaičių „Aušros“ gimnazijoje, buvo nelegalios organizacijos narė, Didžiosios Kovos apygardos partizanų ryšininkė. 1946 m. MVD karinio tribunolo Kaune nuteista 10 metų kalėti, kalinta Vorkutos, Irkutsko, Norilsko lageriuose; 1953 m. dalyvavo Norilsko politinių kalinių sukilime, buvo sužeista. 1954 m. grįžo į Lietuvą, dirbo medicinos sesele Prienų ligoninėje. 1971 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Dirbo Vilniaus 1-osios vaikų poliklinikos vaikų gydytoja. Lietuvoje prasidėjus atgimimui ir po 1990 m. dalyvavo politinių kalinių organizacijos „Norilsko vyčiai“ veikloje. J. Ulinauskaitė-Mureikienė 2003 m. apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, 2008 m. kaip karė savanorė apdovanota Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Jaunystės, praleistos Sibire, prisiminimus Joana sudėjo į net penkių leidimų sulaukusią knygą „Likimo išbandymai“ (sudarė Juozas Mureika, Vilnius, 2011), kurios ištraukos įtrauktos į literatūros vadovėlius mokykloms. Susitikimą surengė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kraštotyros grupė, vedė vyresnioji bibliografė-kraštotyrininkė Aušra Gudavičiūtė.