Šaukštas Proto, 2026 m. 39 savaitė: Valgymo darbe psichologija

Kas nutinka, kai darbe patiriamas stresas pradeda tylomis veikti tai, kaip ir ką mes valgome? Terminas “perdegimas” turbūt jau tapo kasdieniu. Tai nėra medicininė diagnozė, tarptautinis ligų klasifikatorius perdegimą įvardija kaip “profesinį reiškinį”. Jį sudaro emocinis išsekimas, cinizmas/depersonalizacija ir reikšmingai sumažėjęs asmeninis veiksmingumas. Mokslinį reiškinio modelį turime jau nuo 2007 metų: manoma, kad perdegimą lemia nuolatiniai aukšti reikalavimai (darbo krūvis, laiko spaudimas), kurie viršija turimas galimybes (savarankiškumą, pagalbą, laiką atsistatyti). Manoma, kad perdegimas veikia daug su sveikata susijusių elgesio formų, taip pat ir valgymo elgesį. Žiūrint iš neuroendokrininės perspektyvos, pagrindinis vaidmuo čia tenka HPA (“hypothalamus-pituitary-adrenal”, pogumburio - kankorėžinės liaukos - antinksčių) ašiai - tarpusavyje susijusių funkcijų visumai, kuri valdo mūsų organizmo reakcijas į stresą. Garsi komforto maisto hipotezė teigia, jog valgant kaloringą skanų maistą lėtinio streso sąlygomis, reakcija į maistą slopina streso reakciją. Todėl nuovargis patikimai skatina troškimą valgyti riebų, saldų maistą, o ne slopina apetitą. Vėliau nustatyta, jog toks poveikis stipriausiai pasireiškia aukščiausią lėtinio streso lygį patiriantiems žmonėms. Psichologijos tyrimuose dažniausiai naudojami du klausimynai, abu standartizuoti dar 1985 ir 1986 metais (tai miniu tik tam, kad pagalvotume, kaip seniai mes renkame duomenis ir vis tiek nepadarome teisingų išvadų). Valgymo ryšys su perdegimu buvo matuotas suomių dirbančių moterų tarpe 2012 metais; aukštesnis perdegimo lygis buvo reikšmingai susijęs su dažnesniu emociniu ir nekontroliuojamu valgymu; perdegimu pasižyminčios moterys teigė, jog joms gerokai sunkiau dorotis su nekontroliuojamu valgymu, negu jų kolegėms, neturinčioms perdegimo simptomų.Remdamiesi tuo tyrėjai teigia, jog perdegimas ne tik tiesiogiai veikia valgymą, bet kartu veikia ir gebėjimą situaciją keisti. Be to, darbinė aplinka yra pati savaime specifinė maisto aplinka. Darbo metu žmonės suvalgo apytikriai trečdalį visų kalorijų. Ne vienas tyrimas nustatė, kad užimamos pareigos, maisto pasiekiamumas ir darbovietėje įsigalėjusios socialinės normos (kad ir - valgome kavinėje ar valgome atsinešę) gali stumti valgymo elgesį link nesveiko ir nepriklausomai nuo patiriamo streso. Ką naujo apie šį reiškinį sužinojome iš naujausių tyrimų? Tyrimai dažnai daromi aukštu stresu pasižyminčių profesijų grupėse (sveikatos apsaugos, taip pat valstybiniame, korporatyviniame darbe). Emocinis išsekimas ir depersonalizacija (esminiai perdegimo simptomai) tiesiogiai prognozuoja sočiųjų riebalų vartojimo, kūno masės indekso ir dažnesnio emocinio valgymo atvejus. 2021 metais paskelbtame suomių tyrime nustatyta, kad perdegimo lygis atvirkščiai proporcingas valgomo maisto sveikumui nepriklausomai nuo patiriamo depresijos lygio - vadinasi, negalime teigti, jog “tik depresija verčia valgyti prastai”. Taip pat žinome, jog darbo krūvis ir patiriamas nuovargis yra du nepriklausomi veiksniai, lemiantys emocinį valgymą, nekontroliuojamą valgymą ir didesnį riebalų vartojimą. Nuovargis taip pat lėmė mažesnį fizinį aktyvumą. Panašūs rezultatai gauti ir Peru atliktame tyrime, vadinasi poveikis greičiausiai peržengia kultūrines ar geografines ribas. Be to, Kinijoje atlikto tyrimo autoriai teigia, kad nesveika mityba gali būti ne tik perdegimo rezultatas, bet gali ir toliau bloginti dėl perdegimo suprastėjusią savijautą: nuovargio lygis buvo didesnis tų dalyvių tarpe, kurių mityba buvo prasta. 2024-2025 metais atlikti tyrimai naktinėse arba “slenkančiose” pamainose dirbančių žmonių grupėse; toks darbas dažnai pasižymi didesniu kofeino ir saldumynų vartojimu, dažniau praleidžiami valgymai, todėl dalyviai pažymi žemesnį energijos lygį ir produktyvumą. Galiausiai pradėjome tirti priežastingumą. 2026 m. paskelbtame suomių tyrime teigiama, jog depresijos simptomai lemia mažėjantį pasitikėjimą savimi valgymo srityje ir dažnesnį emocinį valgymą. Perdegimas lemia emocinį valgymą ir sumažėjusį fizinį aktyvumą. Emocinis valgymas toliau lemia gilesnio perdegimo lygius, vadinasi priežastinis ryšys pradeda veikti į abi puses. Tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad tikrąjį priežastinį ryšį nustačiusių longitudinių tyrimų dar reikia palaukti.