Žmogaus puikybė XXVI eilinis sekmadienis

Už įrašą ačiū Vytautui Jakeliui OFS XXVI eilinio sekmadienio skaitinių apmąstymas — šįkart gyvai, auditorijai. Apie puikybę, kuri nėra tik „pasikėlimas", ir apie tai, kodėl žinome tiesą, bet jos nedarome. Šis įrašas kitoks: kalbėjau gyvai, susirinkusiems žmonėms, o įrašą padarė vienas iš dalyvavusiųjų. Garsas ir vaizdas ne studijiniai — bet tegul bus ir toks. Tegu žiūrovai mato mane visokį. Kas yra puikybė iš tikrųjų? Ką reiškia „žinoti savo vietą"? Kodėl kūrinys drįsta sakyti Kūrėjui, kad Jo elgesys neteisingas? Ir kodėl abu sūnūs pasakė ne tą patį — vienas tiesą, kitas melą? Pabandykime kartu. „Žiūrime į tą patį Viešpatį, bet matome skirtingai ir esame skirtingi. Nėra daug tiesų. Tiesa visada viena, tik žiūros taškai skirtingi." Taigi dalinkitės savo įžvalgomis komentaruose — dalindamiesi mes turtėjame. Šio sekmadienio skaitiniai https://lk.katalikai.lt/_dls/_abc/a_e... Ez 18, 25–28 — „Jūs sakote: 'Viešpaties elgesys neteisingas!' … Argi ne jūsų elgesys neteisingas?" Ps 25 (24) — „Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią, išmokyk mane takais tavaisiais." Fil 2, 1–11 — „Padarykite mano džiaugsmą tobulą… nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save." Mt 21, 28–32 — du sūnūs: vienas sako „nenoriu", bet nueina; kitas sako „einu, viešpatie", bet nenueina. Kelios mintys iš įrašo: puikybė suprantama per siaurai, kai laikome ją vien pasipūtimu. Puikybė yra nežinojimas savo vietos — o jos priešnuodis yra tiesa apie save. Todėl puikybė turi ir išvirkščią formą: kai pigini save, bėgdamas nuo tiesos į kitą pusę. Ezekielio ginče kūrinys sako Kūrėjui, kad Jo elgesys neteisingas — ir čia tinka Dievo klausimas Jobui: „Kur tu buvai, kai klojau žemės pamatus?" Psalmė rodo priešingą laikyseną: Dovydas, „vyras pagal Dievo širdį", prašo parodyti kelią, o ne diktuoja jį. O du sūnūs atskleidžia, kad tiesą mes visi žinome — aukštieji kunigai atsakė visiškai teisingai! — bet nedarome jos. Ir nedarome dėl puikybės. — Klaidos nugalėtojo kampelis Kalbėdamas apie dorybes pasakiau, kad graikų aretė tiesiogiai reiškia „tobula". Netikslu: „tobulas" graikiškai yra teleios, o aretē reiškia dorybę, meistriškumą, paskirties įvykdymą. Įdomu, kad tikslesnė reikšmė mintį tik sustiprina: Aristoteliui daikto aretē yra jo paskirties įvykdymas (peilio — gerai pjauti, žirgo — gerai bėgti), taigi žmogaus aretē yra būti tuo, kuo sukurtas. Tai ir yra „žinoti savo vietą". Jei pastebėjai daugiau klaidų — rašyk. Būsiu dėkingas už kiekvieną pataisymą. — Jeigu apmąstymai sudomino, nepamirškite spustelėti patiktuko ir užsiprenumeruoti kanalą — taip „YouTube" algoritmas parodo įrašą ir kitiems. Ir be baimės dalinkitės su tais, kuriems, jūsų manymu, toks žodis reikalingas